Goodbye Switzerland in Magic Wood

I spent my last weekend in Switzerland bouldering in Magic Wood with Martynas and Povilas. It was an awesome weekend which made me reconsider the options of staying in this country again and again. However, for me bouldering is just one part of a package when choosing a place to live. So, I’ll see.

We started traditionally - leaving Friday after 7pm. All lucky Gleis 7 possessors understands the pros of that. Train, another train, post auto ordered by phone and we’re in the camping of Magic Wood which turns out to be kind of a parking space with toi-toi toilets :) On the other hand,  it’s not that bad, because well… what makes a place great is by a big part the people in it. And the people seemed cool enough - singing and laughing presumably after a good joint :)

continue reading →

Rehabilitation on Alhambra in Ponte Brolla, Locarno

The decision was pending for quite a while and now it is done - Vagabundos goes international! :) From now on we’ll blog in English. Sorry all moms and dads, it’s time to improve your English.

I spent the last three months at Hacker School in New York which implies long hours of programming and very little training (at least in my case). Furthermore, probably the first time (more likely second or third) I went to Brooklyn Boulders - a bouldering gym in New York -  I hurt my finger which is still not ok. So it is another reason of not climbing for such a long time. And the finger doctor is on my todo list. But for now - active rehabilitation :)

Now I am back in Zurich surrounded by always motivated friends which makes me want to start climbing and training again. Yesterday we went to Ponte Brolla near Locarno lake and did the first multi-pitch this year. For me it was quite difficult and I started regretting the days that I skipped training. In spite of that, the weather was very nice, the views very beautiful and the rock very … slabby :) At least the first part of the route.

Teatime

Teatime

continue reading →

Naujieji Metai Geyik Bayiri, Turkija

Priešingai negu pernai, šįmet Kalėdas sugebėjom švęsti Lietuvoj. Eglutę papuošėm, bet nupuošti taip ir nespėjom. Gruodžio 29d. anksti ryte jau susitikom visi šeši (Saulė, Gedas, Aistė, Povilas, Martynas ir aš) Vilniaus oro uoste. Tikslas - paliapioti Antalijoj ir atšvęsti Naujus Metus. Teko padirbėti talpinant, perkraurant, pasukčiaujant, bet šiaip taip į 20kg dviems žmonėms sutilpom. Kai kas sugebėjo pasiimti kalendorių, kai kas Kalėdinių žaisliukų, o kai kas ir plaukų džiovintuvą. Taip kad ne taip ir blogai.

Vakaras

Vakaras

continue reading →

Stapfetenstrasse, Hoch Ducan

Labai sunku statyti žadintuvą šeštadieniui 5:45. Dar sunkiau atsikelti. Bet mes didvyriškai keliamės, verdam makaronus, dedam daiktus, pilam arbatą į termosą, kišam kojas į Spantikus ir varom. Šiek tiek pikdžiugiškai paliekam savo buto draugą savaitgalį praleisti prie knygų :)

Apie 7:30 susitinkam su Gedu traukinių stoty ir už keleto minučių jau riedam link Graubünden’o - labai teisingo kantono tiems, kam patinka kalnai. Kelionė neprailgsta. Gedas išsitraukia savo sleep mask (maždaug tokią) ir ausų kištukus, bando miegoti, bet niekas jam neleidžia. Apie 10val. sėdam į autobusą link Sertig Sand. Už pusvalandžio jau matom ledus. Net iš tolo matosi pilna mažų žmogeliukių ant ledų. Ką darysi, teks dalintis.

continue reading →

Galerie

Nu va, dar viena saulėta diena prie uolų išpuolė. Po ilgų dvejonių, eksperimentų, darbų ir pan. išvažiavom visi, kas ir planavom: Saulė, jos draugė Laurel, Gedas, Aistė, Martynas ir aš. Trūko tik Povilo, bet tikimės, kad jis įveiks savo mokslus (o ne mokslai jį, kaip kad sakė) ir dar kada išvažiuosim visi palaipioti. Gal su virvėm, gal su crashpad’ais, nesvarbu. 

continue reading →

Lehn

Vakar buvom su Saule, Gedu ir Martynu palaipioti sportinių maršrutų Lehn netoli Interlakeno. Labai pasisekė su oru, draugais ir maršrutais :) Tikrai nuostabi diena lauke. Gedas su Saule lipo “sportinio laipiojimo klasiką” Hot Tuna 7c, mes su Martynu labai gražų ir ilgą cracką Kurpfuscher 7a ir crimpų karalystę Rameli 7a.

Gedas ant Hot Tuna

Gedas ant Hot Tuna

continue reading →

La Grande Guerra

Ir taip po ilgos pertraukos pagaliau vėl laipiojom Dolomituose. Pertraukos ilgumą supratom tik iš Chamonix kempingo kortelės, rastos palaipinėj. Ir tai privertė šiek tiek susimąstyti. Aiškiai kažkas yra ne taip. Bet dabar apie lipimą.

Išsirinkom gerai prakaltą ne per daug ilgą maršrutą, nes supratom, kad technikos įgūdžiai šiek tiek atbukę. Maršruto pavadinimas - La Grande Guerra. Tofane masyvas, Castelleto viršūnė, šiaurvakarinė siena (todėl beveik visą laiką lipom šešėlyje). Bendras sudėtingumas - 7a. Lipome blokais: keturias virves leadina Martynas, keturias - aš. Oras nebuvo pats nuostabiausias, bet skųstis irgi negalim. Viskas ėjosi sklandžiai, visas virves pralipom laisvu lipimu iš pirmo karto. Didžiausias minusas turbūt tai, kad lėtokai judam. Reikės mokintis iš Saulės ir Gedo secondinti “batmanu” :) Nu ir tai, kad buvo šalta - pirštų nesijautė didžiąją dalį lipimo.

Exposed, kaip Martynas mėgsta sakyti :)

Exposed, kaip Martynas mėgsta sakyti :)

continue reading →

Rio Pelous

Po netrumpos pertraukos šiek tiek veiksmo! Pertraukos priežastis labai paprasta - išvažiavau dirbti į Berlyną (žiemą nė karto nemačiau saulėtos dienos), tai vietoj Dolomitų ir saulėtų uolų Arco dabar tenka dažniau boulderinti ir kartais palaipioti su virve nelabai jėga vietoj; bet kartą per mėnesį pasirodau Bolzane, kur išlendu ir į lauką.

Rio Pelous. Tiesą sakant, nelabai matosi maršrutas.

Rio Pelous. Tiesą sakant, nelabai matosi maršrutas.

continue reading →

Tre Cime di Lavaredo

Atostogoms dar nepasibaigus, jau sėdėjom savo naujuose namuose Oberbozene. Kažkas ne taip. Kadangi blogi orai išvijo mus iš Chamonix neįvykdžius didžiųjų savo planų, nusprendėm juos pakoreguoti. Pralaukėm lietingas dienas namie ir ketvirtadienį vakare sėdom į mašiną, paprašėm GPS’o mus vesti į Misuriną, dvi su puse valandos ir mes vietoj.

continue reading →

Trumpai apie Chamonix

Su Laura jau ilgai kurėm planą, kaip šią vasarą lipsim Chamonix. Pagal pirminę idėją turėjome važiuoti liepos mėnesį, tačiau dėl nelemto akmens kelionę teko atidėti į rugpjūčio pabaigą.

Iš Lietuvos pajudėjom su didele dėže įrangos ir turbūt dar didesniu ticklist’u (maršrutų, kuriuos norime pralipti, sąrašu), bet po atvykimo kitą dieną, pirmadienį, mus pasitiko po visą miestelį iškabinėti plakatai, įspėjantys laipiotojus, dėl neįprastai aukštų temperatūrų ir padidėjusios rizikos ant maršrutų (krentantys akmenys and shit) prieš lipant susisiekti su OHM, kur mus nuliūdino, kad daugelis mūsų suplanuotų maršrutų ar prisitraukimai prie jų yra “under bad conditions”.

Laura ir Aiguille du Midi fone

Laura ir Aiguille du Midi fone

continue reading →