Rio Pelous

Po netrumpos pertraukos šiek tiek veiksmo! Pertraukos priežastis labai paprasta - išvažiavau dirbti į Berlyną (žiemą nė karto nemačiau saulėtos dienos), tai vietoj Dolomitų ir saulėtų uolų Arco dabar tenka dažniau boulderinti ir kartais palaipioti su virve nelabai jėga vietoj; bet kartą per mėnesį pasirodau Bolzane, kur išlendu ir į lauką.

Rio Pelous. Tiesą sakant, nelabai matosi maršrutas.

Rio Pelous. Tiesą sakant, nelabai matosi maršrutas.

continue reading →

Tre Cime di Lavaredo

Atostogoms dar nepasibaigus, jau sėdėjom savo naujuose namuose Oberbozene. Kažkas ne taip. Kadangi blogi orai išvijo mus iš Chamonix neįvykdžius didžiųjų savo planų, nusprendėm juos pakoreguoti. Pralaukėm lietingas dienas namie ir ketvirtadienį vakare sėdom į mašiną, paprašėm GPS’o mus vesti į Misuriną, dvi su puse valandos ir mes vietoj.

continue reading →

Trumpai apie Chamonix

Su Laura jau ilgai kurėm planą, kaip šią vasarą lipsim Chamonix. Pagal pirminę idėją turėjome važiuoti liepos mėnesį, tačiau dėl nelemto akmens kelionę teko atidėti į rugpjūčio pabaigą.

Iš Lietuvos pajudėjom su didele dėže įrangos ir turbūt dar didesniu ticklist’u (maršrutų, kuriuos norime pralipti, sąrašu), bet po atvykimo kitą dieną, pirmadienį, mus pasitiko po visą miestelį iškabinėti plakatai, įspėjantys laipiotojus, dėl neįprastai aukštų temperatūrų ir padidėjusios rizikos ant maršrutų (krentantys akmenys and shit) prieš lipant susisiekti su OHM, kur mus nuliūdino, kad daugelis mūsų suplanuotų maršrutų ar prisitraukimai prie jų yra “under bad conditions”.

Laura ir Aiguille du Midi fone

Laura ir Aiguille du Midi fone

continue reading →

Love my dogz

Praeitų metų spalį su Laura lipome Re Artu ant Lastoni di Formin. Šalia mūsiškio maršruto ėjo labai graži linija, pavadinta Love My Dogs (9 virvės, 300m, 6c+/7a). Abu nusprendėm, kad būtinai grįšim ir pralipsim ją. Dėl sniego, šaltų orų, paskui sugedusios mašinos teko laukti ilgai - iki šio pirmadienio, kada susipakavome daiktus ir išvarėme vakare į Dolomitus prie Passo Giau su planu ryte lipti.

continue reading →

Punta di Larsei - Piccolo Principe

Pirmas egzaminas parašytas. Reikia atsipūsti, todėl antradienio planas - multi-pitchas Dolomituose. Martynas nusprendė, kad dirbs - visgi antradienis - todėl lipom su Philippu.

Išsirinkom galiausiai Piccolo Principe, 7a+, R2/3 (ED+), 250m, maršrutą ant Punta di Larsei viršūnės. Jau approach’o metu pasijaučiau kaip iš kalėjimo paleistas kalinys, nes paskutinę savaitę ilgokai teko namie pasėdėti. Vaizdai nerealūs, oras geras: Bolzano 35C, Dolomituose pats tas.

continue reading →

Salewa Rockshow Sardenia

Šį savaitgalį deja teko laipoti atskirai. Bet patenkinti likom abudu, taigi gal ne taip jau ir blogai. Martynas su Philippu sekmadienį važiavo į Stohlwond. Jau ne pirmą kartą džiaugėsi granitu. Lipo daug ir sunkiai, bet man pasakojo ne per daugiausiai.

continue reading →

Sarner Scharte treniruotė ir Salewa Rockshow Calling Bolzano

Phillipas pasiūlė važiuoti ketvirtadienį lipti nesunkų multi-pitchą netoli Bolzano. Sakė, kad ten daugiau nuotykio negu lipimo. Mums visai patiko šita idėja, todėl sutarėm ketvirtadienį po darbų/mokslų 16:00 išvažiuoti. 30min mašina ir mes vietoj.

Lipom į Sarner Scharte kalną Holzenkante maršrutu. Buvo nerealiai smagu. Nuotykio tikrai daugiau negu lipimo. Treniruotės crux’as buvo approach’as - 600 vertikalių metrų ir +25 lapsniai šilumos. Mes su Marčium pavargom kaip šunys, o Phillipas net nepajuto :) Mes su Marčium išbandėm simul-climbing techniką, Phillipas solino.

continue reading →

Zillertal - Ewige Jagdgründe

Praeitą savaitgalį kombinavom keletą veiklų. Penktadienį-šeštadienį Innsbrucke vyko boulderingo Pasaulio Taurės etapas. Kadangi mums Innnsbruckas ne per toliausiai, tai planas buvo toks - šeštadienį vakare važiuojam pažiūrėti finalų, kažkaip kažkur pernakvojam ir sekmadienį palaipiojam kur nors Austrijoj.

Finalai buvo nė kiek nepadauginant įspūdingi. Nė kiek nenustebino austrų pergalė ir vyrų, ir moterų grupėse. Labai patiko turbūt šiais metais staigiai iškilusi britė Shauna Coxsey. Tikrai gražiai lipa. Ji pirmavo iki pat paskutinės trasos, kur dėl keleto klaidų lengvai užleido pirmą vietą Annai Stoehr. Patiko ir Rustam Gelmanov, visiškai nesunkiai flash’inęs trasą, kurios daugiau nė vienas finalistas nepralipo.

Po finalų vyko didelis “tūsas” (lietuviškai turbūt būtų gražiau “vakarėlis”, bet ne visai tiksliai apibūdintų). Mes su Martynu neužsibuvom, bet Vilimanto sulaukėm tik ryte. O tada tiesiai į Zillertal’į. Ten dar porą valandų pamiegojom ir ėjom lipt.

Laura ant Especially for you (7c)

Laura ant Especially for you (7c)

continue reading →

Climbo 2012

Dalyvavom šeštadienį Climbo 2012 varžybose. Trumpai tariant, buvo sunkoka. Šiais metais dalyvauti buvo galima tik turint kažkokį Italijos laipiojimo federacijos numerį ar kažką pan. Aš kažkaip įsiprašiau ir be jo ir visai nenumačiau, kad dėl to varžybos kažkaip pasidarė rimtesnės.

continue reading →

Ceredo. Sugrįžimas.

Gražios Ceredo uolos.

Gražios Ceredo uolos.

Vieną kartą jau čia buvom - rudenį, tik ką atvažiavę į Bolzano. Šįkart labai spontaniškai penktadienį vakare besikarstant ant campus board’o, sutikom Philippą ir sutarėm šeštadienį važiuoti į Ceredo.

Leidžiuosi nuo Cimici Civili - trumpa ir (man) sunki trasa.

Leidžiuosi nuo Cimici Civili - trumpa ir (man) sunki trasa.

continue reading →