Punta di Larsei - Piccolo Principe

Pirmas egzaminas parašytas. Reikia atsipūsti, todėl antradienio planas - multi-pitchas Dolomituose. Martynas nusprendė, kad dirbs - visgi antradienis - todėl lipom su Philippu.

Išsirinkom galiausiai Piccolo Principe, 7a+, R2/3 (ED+), 250m, maršrutą ant Punta di Larsei viršūnės. Jau approach’o metu pasijaučiau kaip iš kalėjimo paleistas kalinys, nes paskutinę savaitę ilgokai teko namie pasėdėti. Vaizdai nerealūs, oras geras: Bolzano 35C, Dolomituose pats tas.

continue reading →

Salewa Rockshow Sardenia

Šį savaitgalį deja teko laipoti atskirai. Bet patenkinti likom abudu, taigi gal ne taip jau ir blogai. Martynas su Philippu sekmadienį važiavo į Stohlwond. Jau ne pirmą kartą džiaugėsi granitu. Lipo daug ir sunkiai, bet man pasakojo ne per daugiausiai.

continue reading →

Sarner Scharte treniruotė ir Salewa Rockshow Calling Bolzano

Phillipas pasiūlė važiuoti ketvirtadienį lipti nesunkų multi-pitchą netoli Bolzano. Sakė, kad ten daugiau nuotykio negu lipimo. Mums visai patiko šita idėja, todėl sutarėm ketvirtadienį po darbų/mokslų 16:00 išvažiuoti. 30min mašina ir mes vietoj.

Lipom į Sarner Scharte kalną Holzenkante maršrutu. Buvo nerealiai smagu. Nuotykio tikrai daugiau negu lipimo. Treniruotės crux’as buvo approach’as - 600 vertikalių metrų ir +25 lapsniai šilumos. Mes su Marčium pavargom kaip šunys, o Phillipas net nepajuto :) Mes su Marčium išbandėm simul-climbing techniką, Phillipas solino.

continue reading →

Zillertal - Ewige Jagdgründe

Praeitą savaitgalį kombinavom keletą veiklų. Penktadienį-šeštadienį Innsbrucke vyko boulderingo Pasaulio Taurės etapas. Kadangi mums Innnsbruckas ne per toliausiai, tai planas buvo toks - šeštadienį vakare važiuojam pažiūrėti finalų, kažkaip kažkur pernakvojam ir sekmadienį palaipiojam kur nors Austrijoj.

Finalai buvo nė kiek nepadauginant įspūdingi. Nė kiek nenustebino austrų pergalė ir vyrų, ir moterų grupėse. Labai patiko turbūt šiais metais staigiai iškilusi britė Shauna Coxsey. Tikrai gražiai lipa. Ji pirmavo iki pat paskutinės trasos, kur dėl keleto klaidų lengvai užleido pirmą vietą Annai Stoehr. Patiko ir Rustam Gelmanov, visiškai nesunkiai flash’inęs trasą, kurios daugiau nė vienas finalistas nepralipo.

Po finalų vyko didelis “tūsas” (lietuviškai turbūt būtų gražiau “vakarėlis”, bet ne visai tiksliai apibūdintų). Mes su Martynu neužsibuvom, bet Vilimanto sulaukėm tik ryte. O tada tiesiai į Zillertal’į. Ten dar porą valandų pamiegojom ir ėjom lipt.

Laura ant Especially for you (7c)

Laura ant Especially for you (7c)

continue reading →

Climbo 2012

Dalyvavom šeštadienį Climbo 2012 varžybose. Trumpai tariant, buvo sunkoka. Šiais metais dalyvauti buvo galima tik turint kažkokį Italijos laipiojimo federacijos numerį ar kažką pan. Aš kažkaip įsiprašiau ir be jo ir visai nenumačiau, kad dėl to varžybos kažkaip pasidarė rimtesnės.

continue reading →

Ceredo. Sugrįžimas.

Gražios Ceredo uolos.

Gražios Ceredo uolos.

Vieną kartą jau čia buvom - rudenį, tik ką atvažiavę į Bolzano. Šįkart labai spontaniškai penktadienį vakare besikarstant ant campus board’o, sutikom Philippą ir sutarėm šeštadienį važiuoti į Ceredo.

Leidžiuosi nuo Cimici Civili - trumpa ir (man) sunki trasa.

Leidžiuosi nuo Cimici Civili - trumpa ir (man) sunki trasa.

continue reading →

Velykos Slovėnijoj. Osp/Mišja Peč

Jau savaitė kaip grįžom, bet įrašas kažkaip pats nepasirašo.. Reikia kažką daryti.

Taigi trumpai. Keletui dienų buvom išvažiavę į Slovėniją pažiūrėti į garsiąsias Osp/Mišja Peč uolas. Oras per daug nelepino, bet žadėjo daug blogiau. Savaitę prieš išvažiuojant tikrinom prognozes ir jau galvojom gal likti, bet grynas oras traukia, todėl nusprendėm važiuoti.

"Bomžiškos" Velykos :)

"Bomžiškos" Velykos :)

continue reading →

Persephone arba Vilimantas tampa turistu

Penktadienį kokią 12val vakare skambina Eglė. “Nu tai lipam rytoj multi-pitch’ą?”. “Nu lipam.” Šeštadienį ryte gerai pamiegam, susirenkam žaislus ir važiuojam į Arco. Trise: Vilimantas, Eglė ir aš. Martyną teko palikti sirgti namie.

continue reading →

Penelope, VII, 6b+, Arco

Savaitgalis ėjo, praėjo ir žiūrim jau kitas, o Vagabundos dar mūsų nuotykių neišvydo. Todėl trumpai apie praeitą šeštadienį. Ledkirčiai jau guli dėžėj, Spantikai spintoj, lauke +20 laipsnių, todėl keičiam juos į laipiojimo batelius ir važiuojam į Arco. Maršrutą išsirinkom greitai, persipiešėm rankom ant vargano popieriaus lapelio ir pirmyn. Penelope, VII, 6b+ (7 virvės).

Antra arba trečia virvė.

Antra arba trečia virvė.

continue reading →

Ledo sezono pabaiga, mintys apie įrangą ir ateities planai

Savaitgalį antrą kartą bandėm užlipti Mistica kuluarą ant Torre Innerkofler, tačiau dėl aukštos temperatūros, didelio lavinų pavojaus ir ne to pasirinkto priėjimui kuluaro teko apie pietus pasukti atgal. Beeidami žemyn puikiai abu supratom, kad ledo laipiojimo sezonas jau pasibaigė. Iš viso nuo sausio mėnesio vidurio (kada parsiradome atgal į Bozen’ą po atostogų) iki dabar lipome 9 dienas, pralipome kiekvienas virš 30 top-rope’ų, 4 multi-pitch’us, kurių sudėtingumas svyravo nuo WI 3+ iki WI 5+, kas yra, mano galva, visai neblogai kaip pirmam rimtesniam sezonui. Prieš pradėdami lipti nusprendėme pasinaudoti Will Gadd patarimu - lipti kuo daugiau su viršutine sauga, kad galėtume atkalti techniką, o tik paskui imtis apatinės saugos (aišku su išimtim). Siūlau pasinaudoti šiuo patarimu ne tik ketinantiems pradėti laipioti ledu, bet ir praktikuojantiems - >10 top-rope’ų technikai atneš daugiau naudos negu 3 virvės užkaltom rankom bandant įsukti ledsriegį.

"F***, ne tas kuluaras". Pakeliui link Innerkofler'io.

"F***, ne tas kuluaras". Pakeliui link Innerkofler'io.

continue reading →