Ledo sezono pabaiga, mintys apie įrangą ir ateities planai

Savaitgalį antrą kartą bandėm užlipti Mistica kuluarą ant Torre Innerkofler, tačiau dėl aukštos temperatūros, didelio lavinų pavojaus ir ne to pasirinkto priėjimui kuluaro teko apie pietus pasukti atgal. Beeidami žemyn puikiai abu supratom, kad ledo laipiojimo sezonas jau pasibaigė. Iš viso nuo sausio mėnesio vidurio (kada parsiradome atgal į Bozen’ą po atostogų) iki dabar lipome 9 dienas, pralipome kiekvienas virš 30 top-rope’ų, 4 multi-pitch’us, kurių sudėtingumas svyravo nuo WI 3+ iki WI 5+, kas yra, mano galva, visai neblogai kaip pirmam rimtesniam sezonui. Prieš pradėdami lipti nusprendėme pasinaudoti Will Gadd patarimu - lipti kuo daugiau su viršutine sauga, kad galėtume atkalti techniką, o tik paskui imtis apatinės saugos (aišku su išimtim). Siūlau pasinaudoti šiuo patarimu ne tik ketinantiems pradėti laipioti ledu, bet ir praktikuojantiems - >10 top-rope’ų technikai atneš daugiau naudos negu 3 virvės užkaltom rankom bandant įsukti ledsriegį.

"F***, ne tas kuluaras". Pakeliui link Innerkofler'io.

"F***, ne tas kuluaras". Pakeliui link Innerkofler'io.

continue reading →

Dilema: slidės ar ledkirčiai?

Šį savaitgalį įtraukėm į savo laisvalaikį truputį socializacijos :) Penktadenio vakare - picos didelėj lietuvių kompanijoj, šeštadienį - slidinėjam su Auste Ultentalyje (Schwemmalm), sekmadienį - laipiojam ledais su Philipu Riva di Tures.

Šeštadienį buvo nereali diena. Švietė saulė, buvo šilta, šviesu ir šiaip gera nuotaika, nes man pirma atostogų diena ir ją leidžiame tinkamai. Martynas išbandė tikrus slidinėjimo batus (ačiū Vytautui) ir matom didelę pažangą jo slidinėjimo karjeroj. Ausį dar skauda :), bet zuikių visai nedaug pagavo.

Martynas - pizza, Austė - french fries.

Martynas - pizza, Austė - french fries.

continue reading →

Cascatta di Fontanazzo ir tas duslus ledo garsas, kurį girdžiu sapnuodama

Šiam savaitgaliui buvom suplanavę kai ką kito, bet orų prognozės sujaukė planus. Apačioj prognozavo -18C (ko paprastai niekad nebūna), taigi aukščiau gali būti ir -30C. Todėl ieškom, ką gero galima nuveikti žemai.

Cascata di Fontanazzo

Cascata di Fontanazzo

continue reading →

Sottoguda #2

Šįkart savaitgalis atėjo greičiau. Kadangi praitą kartą beveik reikėdavo laukti prie krioklių (arba gaudyti ledus iš viršaus), nes buvo labai daug žmonių, nusprendėm važiuoti penktadienį ir šeštadienį. O sekmadienį atiduoti skolą darbo savaitei.

Taip atrodo mano kambarys po ledinių savaitgalių.

Taip atrodo mano kambarys po ledinių savaitgalių.

continue reading →

Ilgai laukta Sottoguda

Laukėm, svajojom, taupėm, planavom ir pagaliau pradedam išnaudoti dar vieną Pietų Tirolio privalumą. Pirmą kartą gyvenime laipiojau ledu. Martynas jau ne pirmą, bet buvom apsvaigę iš laimės abudu.

Nakvynė.

Nakvynė.

continue reading →

Via Spigolo

Arco žiemą

Arco žiemą

Šeštadienis 6:00 skamba žadintuvas. Toks, atrodo, nemalonus dalykas tampa visai maloniu, kai pagalvoji, kad darai būtent tai, ką tikrai nori daryti. Greiti pusryčiai ir jau sėdim pusiau miegodami savo murzinoj mašinoj. Dar valanda su puse ir jau matom uolas.

continue reading →

Artemis

Pagaliau pabaigėm ilgą ir sunkų periodą be poilsio, laipiojimo ir pan. Jis mums nelabai patiko, todėl darom išvadas. Šeštadienį buvom La Sportiva gamyklos parduotuvėj, pasimatavom, apsižiūrėjom ir padarėm didelį užsakymą Montis Magijoj. Planuose žiema, ledas, mix’as ir kiti malonumai.

Sekmadienį po ilgų svarstymų (nes gero oro niekas nežadėjo) visgi išsiruošėm laipioti. Deja, Dolomitų multi-pitch’ų sezonas jau baigėsi. Užtat Arco dar tikrai galima laipioti. Išsirinkom nesunkų maršrutą - Via Artemis - ant Parete di Padaro sienos. Maršruto ilgis 220m, 7 virvės, VI- pagal UIAA.

Keltis teko anksti, nes iki vietos daugiau negu valanda kelio (apie 110km). Nuvažiavę dar bijojom, kad negausim palipti, nes viskas aplink buvo šlapia (įskaitant uolą). Bet priėjus sieną pasirodė, kad tikrai įmanoma. Taigi pagaliau po daugiau nei mėnesio nelietus uolos, 10val pradedam lipti.

Maršruto pradžia

Maršruto pradžia

continue reading →

Re Artu, Dolomites

Prieš savaitę buvom išvažiavę dienai į Arco (čia kelios foto). Bet ten mums kažko trūko. Aišku, smagu, geras oras, šilta, gražu, bet kažkas visgi ne taip. Po to abu sutarėm, kad tas kažkas yra nuotykis. Faina laipioti sportinius, nesiginčijam, bet tai, ko laukiam ne tik lipimas, bet kažkas, ko negali numatyti.

Todėl pasižiūrėję orų prognozes, nusprendėm, kad praleisti tokių savaitgalių negalima. Dolomitų viršūnės po truputį dengiasi sniegu, todėl uolinių multipitch’ų sezonas greitai baigsis. Šįkart maršrutą išrinko Martynas su plannetmaountain.com pagalba. Galite paskaityti išsamų ir tikslų maršruto aprašymą. Lipsim į Spitz de Mondeval viršūnę Re Artu maršrutu (VII(?), 6b, 300m).

Spitz de Mondeval pietinė pusė

Spitz de Mondeval pietinė pusė

continue reading →

Dolomitai!

Šį savaitgalį su Laura išbandėm buvusio vietinio (gaila, kad jau nebe vietinio) kalnų gyko Lino pasiūlytą vietą - Dolomitus;-) Išbandėm ir jo paliktą guidebook’ą (ačiū Linui!). Savaitę jį prasinešiojus kuprinėj ir pravarčius autobuse pakeliui į Salewa Cube, Laura išrinko Rosengartenspitze (2981 m) pirmai dienai ir, jei bus laiko, Punta Emma (2617 m) antrai dienai. Martynas neprieštaravo.

Penktadienį, po pietų mensoj, bėgom greit krautis daiktų ir išlėkėm į Pera miestelį, esantį prie vakarinės Dolomitų dalies (44 km nuo Bolzano!), kurioje ir yra mus dominusi Rosengarten viršūnių grupė. Pasistatom mašiną, prigriebiam kalnų autobusiuką iki Gardeccia namuko (5 EU žmogui, bet kitaip neišeina, nes viršuj nėra aikštelės mašinai) ir vakare jau statom palapinę už didžiulio boulderio netoli Vajolet kalnų trobelės.

Rosengartenspitze

Rosengartenspitze

continue reading →

Ceredo climbing

Pirmąjį savaitgalį nusprendėm važiuoti palaipiot. Kadangi ruoštis ir planuoti, ką lipsim, daug laiko neturėjom, tai išsirinkom Ceredo regioną netoli Veronos. Važiuojant nemokamais keliais, 140 km nuo Bolzano. Trumpai tariant, patiko. Ne Siurana, bet savaitgaliui pats tas. Labiausiai džiugina tai, kad norint palaipiot, dabar jau nebereikės laukti atostogų. Galima tai daryti kiekvieną savaitgalį. Nu bent jau tol, kol nėra sniego ir savaitgalių nepasigrobia slidinėjimas. Nakvynei susiradom didžiulę aikštelę pačiam Ceredo kaimely. Atradom, kad mūsų mašinoj galima labai puikiai išsimiegoti atlenkus galines sėdynes. Tai jau beveik laipiotojų autobusiukas, tik E9 lipduko trūksta, kad atitiktume šiuolaikinę madą :) Keletą nuotraukų galite rasti čia. Jei ką domintų, turim ir fotografuotą guidebook’ą. Galit kreiptis.